„Nuo Kubiliaus pabėgote, bet nuo manęs nepabėgsite“…
Taip šmaikštauja sėkmingai užsienyje koncertuojanti Džordana. Gerai pasakyta! Norisi pasidžiaugti dainininkės sėkme ir palinkėti ir toliau džiuginti lietuvaičius tiek Lietuvoje, tiek užjūriuose. Nuo valdžios galime pabėgti, tačiau nuo savęs – niekur nepabėgsime.
Kur lietuvių tautos stiprybė? Esame maža tautelė. Trėmė, neištrėmė. Emigravome praeito šimtmečio pradžioje, emigravome ir to paties šimtmečio pabaigoje. Emigruojame iki šiol. Pasirodo, mūsų stiprybė slypi pačioje seniausioje pasaulyje kalboje, tautos raštuose, papročiuose ir tikėjime. Skaityti toliau →
Šiandienos paaugliui išlikti tvirtam padės mūsų meilė
Per pamoką krauju iš nosies paplūdusi mergaitė, dėl didelių pilvo skausmų šeštokui iškviesta greitoji pagalba į mokyklą, ašaromis apsipylęs ketvirtokas dėl nuolat girdimų įžeidinėjimų… Mokykla daugeliui buvo ir yra sielos kalėjimo vieta.
Paauglių lūpose skamba vienintelis burtažodis – naujasis išmanusis telefonas, aipodas ar aifonas. Komercija šiais produktais klesti. Naujosios technologijos – gerai. Tai žingsnis į priekį, tačiau ką vaikai gauna kartu su gražia komercine pakuote? Priklausomybę. Priklausomybę nuo daikto ir jame talpinamos informacijos. Informacija prieinama bet kokia. Smurtinė taip pat. Skaityti toliau →
Vertinimas – aukščiausia egoizmo išraiška
„Geriau jau nebūtum dainavus to kūrinio solo. Nešvarus la, ne visur intonuoji“, – kritikos kolegei negailėjo sakralinio choro dainininkė. Skubėjo vertinti, kritikuoti, išsakyti „teisingą“ nuomonę. Išklausę iš širdies gelmių atliktą solo kūrinį bažnyčioje, žmonės plojo atsistoję, ne vienas susigraudino iki ašarų. Taip giliai juos paveikė nuoširdus choro solistės atlikimas. Tokį balsą turi tik apdovanotieji.
Žmonėms nebuvo svarbu muzikos garso „la“ subtilybės, jiems nebuvo girdimos nežymios klaidelės. Jie buvo sujaudinti ir pakylėti. Skaityti toliau →
